
Koks padaras padaro stebuklus?
Aukime
Koks padaras padaro stebuklus?
Bandau kalbėt
Bet gumulas neleidžia
Noriu rėkt
Bet gumulas neleidžia
Galiu įkvėpt
Sukunkuliavo gumulas
Prabėgo dienos
Nebebėr
Toks jausmas
žarija prakiurdė žaislus
Nykštukai slepiasi žemai ten kur neužklysta šliužai
O aš laukiu kada pražys pirmieji pirmieji žiedai
Žiniomis užsikemša galva. O jausmas keroja, smilksta, čiurlena sava vaga.
o mano žodžiai nublanksta kai mėnulis juokias tempstant
Raiška tik užsimerkus.
Kaip sugyventi su šiukšle? Joje slepiasi medžiaga. Ir musės zvimbia čia.
Senelis rašė apie kaimą ir miesto pinkles. O aš užsirašiau į kursus. Kaimas mieste.
baltapūkis sklendžia ore
obuolys ridenas žole
o aš kvėpuoju rasa
girdžiu uodą zvimbiant
capt ir nėra
neskanu
purpuriniai nagai vilioja o aš
mėšlina po kiemą makoju
kvėpuoja tyla o
paukštis sklendžia ore
karšta siurbiu vandenį
flomasterio potėpiai vėjy
mačiau
sūkurį nage
vėjas plaikstos
voratinkly
kambario kampe
rūke
skęsta
mintys
laike
Kai prisėdu kurti – burtai.
Džiaugsmas slepiasi paprastume bei pastangose.
Aukso grynuolis dumble.
Aš bėgu kaip akis išdegus ratu, siekiu ranka pagalių, kad kas prikaišiotų man į ratus, kad sustočiau pasvajočiau apie pavasarį, kuris jau nebeužkalnų!
Gyvenimas su gyvūnais pilnas gyvybės!
Kritika palieka dėmę širdyje. Geriau nekritikuok neprašyta. OK.
Pabudau ir supratau, kad nieko nežinau.
Kuo didesni tikslai, tuo ilgesni klajojimai.
Viskas kinta. Tik skirtingais greičiais.
Kai galvoju ir galvoju ir galvoju užkemšu galvą taip pat kaip kad nenutrūkstami srautai maisto užkemša mano žarnas. Artėja Gruodis.
Įsėdau į autiką, kad išjungčiau savo protą. O jis sukosi ilgai ilgai. Temo.
Kai pajaučiu skausmą, va tada ir pakeičiu kryptį. Kaip kvaila! Tarsi negalėčiau pasinaudoti vaizduote ir peršokti per save. Laiko juk nėra.
Kam mum reikalingas vidinis balsas?
O kas yra balsas? Kaita.
O kaip suprasti vidinį balsą? O čia ir prasideda įdomumai. Tikrai ne tiesiogiai! Verčiau jau kaip simbolius. O dėl reikšmės teks dar pasikapstyti.
keistas dalykas
atsitiko manyje
sustojo laikas
Galvoju, ką laikyti Internete, ką – sąsiuvinyje. O kas prikausto mano dėmesį? Galerija žaižaruoja prabanga. O sandėliukas slepiasi po žmogiškumo kepure.
Kai norisi judėti turbo greičiu, pabandyk patiekti mintį jausmu.
Man patiko erdvėje, kur tvinksi mana galva.
triukšme
dūžta
šiukšlės
O man įdomiausia tai, kas tragiška. Galvoje kirba sprendimai kaip magija.
Kalbame apie Tapatybę. O ką tai reiškia? Tapatu reiškia bendra.
Kas yra universaliai bendra? Gamta, iš kurios kyla ir idėjos.
O kas yra Gamta?
Savęs ir Pasaulio pažinimas.
Talento atskleidimas – tai vertybė ir galimybė.
Kokios yra sąlygos visiems žmonėms atsiskleisti moksle bei kūryboje? (Ne universitetų erdvėse)
Jei tokių salygų nėra, pafantazuokim, kokių salygų reikia?
O kodėl svarbu visiems kurti (produktus ir paslaugas)?
O gi tam, kad susipažinti su procesu. Iš kur idėjos atsiranda, kaip jos formuoja mano ir tavo elgseną, ir poveikį aplinkai?
Šiuos įrankius galima išmokti. Nauda tiek tau, tiek ir Žemės rutuliui netrukus!
O kaip svarbu išsikelti prasmingą, bet tikslią viziją. Nes juk ji fokusuoja į veiksmus.
Kai vaikštinėju, pasvajoju. Kiek naujovių! O galėtų būti ir dar daugiau… Bet šiek tiek kita linkme. Kita vertybių sistema.
O kokia ta sistema?
Kai vaikščioju miške, džiaugiuosi harmonija. Kiekvieno augalo buvimu, bet ir visumos tėkme.
O kaip yra žmonėse? Kurgi ta darna, su savimi, tiek su kitu, tiek su visuma.
O gi, tėkmėje!