Auto

Keksas vis tempia. Ei! Ranką išlauši. Drausminu. Nu kur jis lekia?

Na ką, laikas! Greit greit, ranka pasiklydo kišenėj ieškodama raktų, o Keksas tik šmukšt pro duris! Nagi nagi, aš gi skubu! Šiaip ne taip sugunčiau vynuogių šakele ir štai jau bėgu per balas į autą. Laukiu. Kaip nėr taip nėr. Bet man dešimtą reik būt mieste! Bolt. Ir štai aš pakeliui. Spėjau. Be dviejų dešimt. Nu nu. Tai kur tas renginys? Pala, kokia šiandien diena? Nu nu. 29! Lapkričio. Bet ne 1! Gruodžio. Nu ne. Ne. Ta. Diena.

Laukiu auto.

Ženklai visada ten, kur jų reikia.

Follow my thoughts...

Subscribe to notes from my forest walks.

More to explore...

LT